ISTORIJA 1928-1940

LIETUVOS MOTOCIKLISTŲ KLUBAS (LMK)

Motociklininkų judėjimui plečiantis ilgainiui atsirado poreikis kurti organizacijas, koordinuojančias jų veiklą ir atstovaujančias motociklininkų interesams. Reikia turėti mintyje, jog XX a. 3–4 dešimtmečiai buvo visuomeninių organizacijų ir įvairių draugijų kūrimosi krašte pikas. Tai buvo madinga, ir didžioji dalis visuomeniškai aktyvių piliečių tuomet dalyvavo vienos ar kitos organizacijos veikloje.

Remiantis statistiniais duomenimis, 1928 m. Lietuvoje jau buvo užregistruotas 441 motociklas, t. y. daugiau nei dvigubai daugiau palyginti su 1926 m., kuomet buvo užregistruotas 201 motociklas. Motoparko gausėjimas galėjo būti viena priežasčių pradėti galvoti apie klubo įsteigimą. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, įtakos negalėjo neturėti bendras masinis įvairių draugijų ir klubų kūrimasis šalyje.

old rally

Tai buvo poreikio padiktuoti žingsniai: motociklų savininkai, tapę visuomenine organizacija (kurios tarpukario Lietuvoje buvo itin populiarios), vadovaujama ir atstovaujama Tarybos, galėjo lengviau ir operatyviau spręsti kylančius klausimus ir problemas, galėjo tikėtis valstybės paramos arba tam tikrų lengvatų registruojant transporto priemones ar organizuojant Klubo narių išvykimą į užsienio keliones. Beje, kelionių į svečias šalis organizavimas buvo vienas iš LMK tikslų, numatytų Klubo įstatuose. Pagaliau Klubas vienijo bendraminčius, t. y. žmones, turinčius bendrų pomėgių ir su jais susijusių tikslų ir interesų. Kita vertus, tam tikrą toną diktavo ir motociklininkų judėjimas Europoje, kur motociklininkai į klubus pradėjo burtis dar XX a. pradžioje.

old kelione birston

1928 m. birželio 11 d. Kauno miesto ir apskrities viršininko raštinėje buvo užregistruoti „Lietuvos motociklistų klubo“ Įstatai.

„Ugdyti motociklų sportą Lietuvoje. Jungti savo narius glaudžiam sądarbiavimui. Atstovauti motociklistų reikalus. Bendradarbiauti su valdiškomis įstaigomis ir administracijomis, kaip oficialiomis taip ir privačiomis“, – tai ištrauka iš pirmųjų „Lietuvos Motociklistų Klubo“ (toliau LMK) Įstatų. Autentiška to meto kalba parašytas dokumentas, paraštėse papildytas ranka rašytomis pastabomis, šiuo metu yra saugomas LCVA Greta LMK tikslų dokumente apibrėžiama klubo narių sudėtis ir pažymima, jog „klubo nariai gali būti pilnamečiai abiejų lyčių žmonės, kuriems rūpi sportas“ (§7). Taip pat nustatoma klubo valdymo struktūra, komisijos ir iždas. LMK Įstatuose taip pat pažymima, jog „kiekvienas Klubo narys gauna nario bilietą ir Klubo ženklą. Klubo ženklas gali būti prikabinamas prie motociklo ir negali būti perduodamas kitam asmeniui. Išstojus iš Klubo, klubo ženklas grąžinamas Klubui“ (§11). Po metų, 1929 m. birželio 11 d., įregistruotas vasario 24 d. visuotinio Klubo narių susirinkimo protokolas, kuriuo buvo priimtas Įstatų §3 papildymas, jame sakoma, jog „duoda Klubo nariams klubo ženklus ir unformuotą kepurę su kokarda.“ Vėliau Klubo atributika buvo papildyta nustatyto dydžio ir formos vėliavėle.

Pirmuosius Įstatus parašais patvirtino LMK Tarybos nariai: Vincas Mažeika, Juozas Stankevičius, Bronius Šaliamoras, Sergėjus Klimas ir Reicmanas Puvinas bei Kauno miesto ir apskrities viršininkas. Klubo būstine tapo iždininko J. Stanevičiaus butas Donelaičio g-vės 36 name. Skelbimas apie draugijos įsikūrimą „Vyriausybės Žiniose“ buvo išspausdintas 1928 m. rugpjūčio 17 d. (nr. 32). Taigi 2008 m. birželio 11 d. d minėjome „Lietuvos Motociklistų Klubo“ 80 metų jubiliejų. Tai pirmasis organizuoto motociklininkų judėjimo mūsų šalyje liudijimas, solidus įrodymas, jog motociklizmas Lietuvoje gyvuoja jau 9 dešimtmečius.

„Šiomis dienomis įsikūrė Lietuvos motociklistų draugija – klubas. Anksčiau buvo tuo reikalu susitarę tik keli motociklistai, dabar susidarė gausus būrys ir išrinko nuolatinę valdybą: pirm. agr. S. Klimas, vicepirm. agr. Juozas Ardickas ir Mažeika, vald. Nariai Kazėnas ir Stankevičius“, – 1928 m. rašė dienraštis „Lietuvos žinios“. (Lietuvos žinios. „Motociklistų klubas“. 1928 m.rugpjūčio 8 d., nr. 173(2787), p. 3.)

old taryba

LMK veikla pradžioje buvusi labai sėkminga. Klubo narių skaičius augo, pabrėžiama, jog tokiam klubo populiarumui pirmaisiais gyvavimo metais didelės įtakos turėjo klubo vadovybė, kuri sugebėjo motociklininkams įkvėpti norą jungtis, prisidėjo ir klubo organizuojamos ekskursijos, iškylos motociklais, įvairios rungtynės ir „paradai“.

LMK aktyviai veikė ir dalyvavo organizuojant motociklininkų renginius bei lenktynes iki 1931 m. pabaigos, kada Lietuvą, nepaisant optimistinių krašto ūkio prognozių, pasivijusi Didžioji pasaulinė ekonominė krizė sudavė smūgį ir motociklizmo judėjimui. Krizės išvakarėse LMK vienijo 70 narių.

old nariai

LMK dar rodė šiokius tokius gyvybės ženklus iki 1932 m., bet vėliau beveik visiškai „užsnūdo“, palikęs savo nariams atminčiai vien tik vardą. Nesutarimai tarp klubo narių taip pat prisidėjo prie LMK „užmigdymo“. Taip LMK „snaudė“  iki 1936 m., kuomet, paskelbus naująjį Draugijų įstatymą, kurio pagrindu reikėjo perregistruoti ankstesniais metais veikusias draugijas, klubus etc., ir pertvarkius MK įstatus, atsirado proga atkurti Klubo veiklą.

Nuotraukos: Iš asmeninio B.Šaliamoro archyvo (saugomos Lietuvos energetikos ir technikos muziejuje).

2018 metų renginiai

2018 metų renginiai

Sekite mus Facebook’e

Partneriai

Partneriai